- strėbti
- strė̃bti, strẽbia, -ė Š, NdŽ, FrnW, LD193(Lz), LKKII180(Arm), Btr žr. srėbti: 1. Lzd Prisvirei buzos, tai ir strė̃bk Drsk. ^ Strė̃bk lapus, ba daugiau nebus Rod. 2. Algi (ale gi) tu ir strebì – valgai ir strebì Šč. 3. žr. srėbti 4: Jau kad strėbsì, tai strėbsì tris naktis nemigęs Lp. Nebudink, tegu dar pamiega – tep gardžiai strẽbia Kb. 4. Ūd, Al, Mrs, Dkš žr. srėbti 5: Apsiramyk, ba aš tau kap strė̃bsiu! Krkš. Kad strė̃bėm pastargalin [rykštėm]! Lp. Aš tau kad strė̃bsiu į nosį, tai tik pateškės! Mrj. 5. tr. šnek. smarkiai mesti, sviesti, trenkti, drėbti: Kap strė̃bs juos iš tos mašinos, tai tik padulkėjo! Mtl. \ strėbti; išstrėbti; pastrėbti; pristrėbti
Dictionary of the Lithuanian Language.